adsr.lt blog’as ieško autorių, norinčių rašyti muzikos kūrimo ir garso technologijų temomis. Taip pat ketiname dienoraštį išplėsti apžvelgiant ir video srities naujienas.
Autoriams tai būtų nemokama galimybė pristatyti savo patirtį bei žinias ar požiūrį į tam tikrus kūrybinius bei technologinius sprendimus. Taip pat puikus šansas garsinti savo vardą ir atkreipti į save dėmesį, kadangi šios svetainės pagrindiniai lankytojai yra garso ir vaizdo technologijų profesionalai.
Šiame pranešime nutarėme apibendrinti įvairius būdus, kuriais galima panaudoti Cubase group (grupės) kanalą. Jei turite savo papildymų, būtinai parašykite komentaruose, o mes šiandien remsimės diskusijomis, rastomis internete.
Štai tie būdai:
1. Sub grupės /dalies instrumentų suvedimas.
Tarkime, jog turime tris ritmo audio kanalus: 1-kojos būgnas, 2-solinis, 3-lėkštės. Kiekvieno kanalo garso lygį galite suvesti atskirai. Tačiau, ką daryti, jei norite pakelti visos ritmo grupės garso lygį ? Tai spręsti galima keliant santykinai kiekvieno iš ritmo takelio garso lygį, bet tai užims daug laiko. Geriausia tam tikslui naudoti grupės kanalą. Tiesiog sukurkite group channel ir kiekvieno ritmo takelio išėjimą (output) sukomutuokite su šiuo kanalu. Pvz., kiekvieną iš ritmo kanalų sujunkite su kanalu group channel 1. Taip sujungę group channel 1 slankikliu (feideriu…) galite pakelti viso muzikos ritmo garso lygį.
2. Insert efektų paskirstymas/dalinimas
Jei norime dviejuose audio takeliuose uždėti tokius pačius insert efektus, sukomutuojame šių takelių išėjimus su nauju grupės kanalu tokiu pačiu būdu, kaip suvedėme instrumentų subgrupę. Grupės kanale įterpiame insert efektą. Pvz., kai turime gitaras skirtinguose kanaluose ir norime jas papildyt tuo pačiu reveriu, panaudoti tą patį ekvalaizerį ir pan.
Šis veiksmas ne tik pagreitina darbą, bet ir sumažina kompiuterio procesoriaus apkrovimą – kompiuteris veikia greičiau, nei uždėjus du atskirus insert efektus skirtinguose takeliuose.
3. Insert efektų grandininis jungimas (chaining)
Kai kompiuteryje turite instrumento audio signalui nuosekliai panaudoti keletą efektų, patogu juos susidėti į atskiras grupes ir sujungti vieną su kita grandine, kurios dalis galėsime panaudoti kituose takeliuose. Pvz., gitaros garsui apdoroti galime sukurti grupę 1 su kompresoriumi, grupę 1 sujungti su grupe 2 – phaser efektu, o šią sujungti su grupe 3, kurioje panaudosime aido efektą. Tada, sujungę gitaros išėjimą su grupe 1 įraše girdėsime kompresorių, phaser efektą ir aidą, o sujungę su grupe 2 – phaseri ir aidą be kompresoriaus. Sujungę su grupe 3 – girdėsime gitarą su aidu be kompresoriaus ir phaser efekto.
4. Send efektas – naujo skambesio paieška
Anksčiau aptarėme skirtumus tarp send ir insert efektų. Ieškodami įdomesnio skambesio galime nekomutuoti signalo su grupės kanalu, kaip darėme anksčiau, o audio takelyje grupės takelį nurodyti kaip siunčiamą – send efektą. Taikymas: sukuriame grupės kanalą, įterpiame jame insert efektą, jo pavadinimas automatiškai atsiranda tarp send efekto pasirinkimų, gitaros ar kitokiame audio takelyje tarp send efektų pasirename savo grupės takelį ir nustatome siunčiamo signalo kiekį . Taip sukuriame sudėtingesnius efektus, kaip geituotą reverbą ir pan.
Nesuklysime teigdami, jog daugeliui mūsų namie nusibodo zvimbiantis kompiuterio aušintuvo, maitinimo šaltinio garsas. Jo klausydami greičiau pavargstame, triukšmas trukdo ir darbe su muzika – įrašo metu, atliekant suvedimą ir pan. Ką daryti ?
Svetainė endnoise.com siūlo keletą būdų, kaip sumažinti Jūsų kompiuterio skleidžiamą triukšmą:
- Pagrindiniai galimi triukšmo šaltiniai: maitinimo šaltinis, procesoriaus ventiliatorius ir korpuso ventiliatorius. Pakeitę šiuos triukšmo šaltinius tylesniais, galite pereiti prie mažesnio triukšmo šaltinių eliminavimo (kieto disko, video plokštės ventiliatoriaus, dvd ir t.t. pakeitimo tylesniais).
- Rinkitės pagrindinę plokštę, turinčią ne tradicinį, o specializuotą ventiliatorių – radiatorių;
- Jei turite video plokštę, taip pat rinkitės video plokštę su aušintuvu – radiatoriumi, o ne su propeleriniu aušintuvu.
- Rekomendacija: Zalman aušintuvų modeliai.
- Kompiuterio viduje suprojektuokite vietą orui cirkuliuoti, kad nesikauptų įkaitusių dulkių sluoksniai.
Na, o kad vėdinimo sistema svarbi ir kad su ja reikia elgtis atsargiai, rodo 2001 m. vaizdo klipas. AMD procesoriu nuėmus aušintuvą tada sudegdavo ir procesorius, ir pagrindinė plokštė …
Kai kurie garso interfeisai turi savo vidines vėlinimo tikrinimo programėles (pvz. RME digicheck), padedančias testuoti garso plokštės darbą. Tačiau jos dažniausiai neparodo, ar kompiuteris iš principo tinka, ar netinka audio darbams. Tam rekomenduojamas kompleksinis sprendimas:
- Pasirink suderinamus greitus parametrus turinčius įrenginius;
- Suderink/optimizuok kompiuterį audio darbams;
- Pasitikrink disko, RAM greitį;
- Paleisk Cubase demo ir tikėkis, kad nebūs “dropoutų”, “klikų”.
Bet visa tai nusibodo ir panorom surasti kažkokį profesionalesnį sprendimą, kuris pasakytų be didžiulių vargų: tinka ar netinka man šitas kompiuteris darbui su audio realiu laiku. DPC latency checker yra ta programa, kuri aiškiai parodo, kaip tinkamai kompiuterio techninė įranga suderinta tarpusavyje viename grafike.
Labai akivaizdžiai matosi, jog kompiuteris nesuderintas :
O štai toks grafikas parodo, jog kompiuteris tinka audio darbui :
Kaip matot, jei grafiko taškai viršyja geltoną liniją, jau pavojus tinkamam darbui, o jei ne, tai kompiuteris darbui tinkamas.
Šitokią programėlę galima drąsiai neštis į parduotuvę ir tikrinti, ar, pvz., nešiojamo kompiuterio konfigūracija tinkama darbui su audio. Sistema sukurta Windows 2000, XP, XP x64, Server 2003, Server 2003 x64, Vista, Vista x64 terpėms, tačiau teko skaityti, jog su Vista būna instaliavimo problemų. Su Vista turbūt daugiau būna problemų nei nebūna … :)
Neseniai išpopuliarėję ir dabar jau tarp plačiai naudojami 2/4 šerdžių kompiuterio procesoriai vykdant audio uždavinius šiandien padeda sumažinti asmeninio kompiuterio apkrovimą net iki 50 %. Tai atliekama paskirstant programos darbus tarp kelių procesorių.
Kompanija Steinberg savo produktams (Cubase, Wavelab) sukūrė technologiją, palaikančią kelias procesoriaus šerdis. Kol neijungsite reikalingų nustatymų, programinė įranga ir toliau darbus atliks vienoje procesoriaus šerdyje, darbai nebus paskirstyti optimaliausiu principu. Kad kompiuterį dirbdami Cubase išnaudotume našiau su Dual Core ar Quad Core procesoriumi, Sound on Sound rekomenduoja nustatyti šitokius nustatymus:
Dėkojame, kad išlaukėte iki paskutinių muzikos kūrimo konkurso sprendimo sekundžių. Prisipažįstame, kad žymiai ilgiau nei planuota užtrukome vertindami rezultatus. Priežastis – darbų skirtingumas tiek stilistine, tiek garso apdorojimo prasme. Labai sudėtinga vertinti keturis skirtingus autorius (tiek iš viso buvo dalyvių), bet po karštų ginčų, debatų padarėme išvadą.
Nutarėme nė vieno iš dalyvių neskelbti nugalėtoju. Darbai neblizgėjo ir atsirasdavo įvairių trūkumų: tai atsiųsto failo kokybė netenkina konkurso sąlygų, tai ryškiai jaučiasi netinkamai atliktas suvedimas, tai skambesys pasenęs ir pan.
Labiausiai iš visų dalyvių muzikos stilistika (ir skambesiu) išsiskyrė net 1999 metais sukurtas kūrinėlis su Impulse trackeriu (sukurtas semplavimo principu), kurio autorius Mindaugas. Džiaugiamės, jog trekerinis skambesys atkeliavo ir į mūsų svetainę :) Deja, kitose kompozicijose pasigedome originalumo.
Tačiau kadangi ADSR.lt yra ne vien kritikos, o ir pagalbos kampelis, pageidavusiems autoriams būtinai parašysime atsiliepimą apie kūrinio skambesį ir gaires, kaip tą skambesį pagerinti. Na, o jei autoriai sutiks, pakabinsime Jų kūrinėlius į konkursui skirtą skiltį.
Primename, jog šiandien paskutinė kūrinių siuntimo diena pirmajam “A D S R” muzikos kūrimo konkursui. Džiaugiamės Jūsų atsiųsta muzika ir pageidavimais išgirsti komentarus. Mes būtinai parašysime savo nuomonę apie Jūsų muziką, apdovanosime nugalėtojus. Tai bus padaryta lapkričio 5 dieną susirinkus vertinimo komisijai.
Kaip bepavadinsi, taip šio įrenginio nepagadinsi. Tiesa, “šliuzas” turbūt rečiausiai vartojamas, nors tai pats lietuviškiausias apibrėžimas ir tiksliausiai atitinkantis prasmę. Tad, gal netapkime vertėjais ir tiesiog kol nėra geresnio varianto bandykime vadinti daiktus savais vardais, o šliuzą – geitu. Kam skirtas geitas ir ką jis daro ?
Geitas – tai dinaminis procesorius, kaip kompresorius, limiteris, ekspanderis ir kiti, skirtas pašalinti signalui, nepasiekiančiam konkretaus nustatyto garso lygio. Pvz., nustatome ribinį garso lygį (angl. threshold) ir jei audio takelyje jo nepasiekiame, tai šitos takelio dalies negirdime. Taip pašaliname foninį triukšmą iš vokalo tarp dviejų teksto dalių, jei fone girdisi koksnors aidas, kompiurerio triukšmas ar pan. Taip pat redaguojant įrašus geitas uždedamas būgnų takelyje. Pvz., norėdami paryškinti kojos būgno ataką prieš kompresuodami uždedame geitą, kad automatiškai greičiau nuslopintų būgną įraše. Tad gaunasi trumpesnis ir ryškesnis kojos būgnas, kurį galime toliau derinti su kitais instrumentais.
Kad procesoriaus apdorotas signalas būtų kiek įmanomą tikroviškesnis, dažnai naudojame geitų atakos ir slopimo parametrus, kurie pasirenkami pagal poreikius: jei reikia aiškaus ir trumpo būgno, ataka greita, slopimas greitas arba vidutiniškas, jei reikia ilgesnės būgno atakos, abu parametrai vidutiniški arba lėti.
Vaizdo pavyzdys, kaip naudojamas geitas programinėje įrangoje :
Geitas - tai vienas paprastesnių, tačiau labai populiariai vartojamų instrumentų tiek studijoje, tiek gyvame koncerte. Koncertuose geitas tapo garso režisieriaus pagrindiniu pagalbininku. Pvz., jei sustatome 8 mikrofonus gyvų būgnų sąstatui, į kiekvieną jų gali patekti garsas iš kitų būgnų. Geitas padeda to išvengti ir dažniausiai naudojamas boso instrumentuose ir būgnuose, kad šie kiek įmanoma tiksliau atskirtų nuo pašalinių garsų.
Žurnalas “Sound on sound” pateikė praktišką straipsnį apie darbo tvarką Cubase projektuose bei pasiūlė, kaip galima išnaudoti naujas šios programos 4 versijos galimybes atliekant kūrinio suvedimą.
Esminės idėjos:
Projekto lange skirtingo tipo instrumentų takeliams parinkti skirtingas spalvas. Juk žymiai patogiau redaguoti kūrinį, kai matome, jog ritmo sekcija nudažyta geltona, o vokalo įrašas – žalia spalva;
Midi ir audio takelius talpinti atskiruose katalogo (angl. folder) takeliuose. Pasirenkame Project – Add track – Folder ir į vieną atsiradusį katalogą sudedame audio, o į kitą - midi failus. Taip sutaupome vietos projekte. Papildomai dar siūloma į katalogus dėti skirtingos prigimties instrumentus: mušamuosius, gitaras, vokalus, sintezatorius ir t.t. Taip galite vienu mygtuko paspaudimu užtildyti ritmą, gitaras ar pan.
Visus skirtingus instrumentus – mušamuosius, gitaras, vokalą ir t.t. - sukomutuoti su naujais šiems instrumentams specialiai skirtais grupių takeliais (angl. Group channel): sukuriame naują grupės takelį – Project – Add track – Group channel, po to instrumento audio takelio išėjime pasirenkame jam skirto grupės takelio pavadinimą. Grupės kanale nustatome konkrečius vieno kanalo nustatymus. Jei instrumentas gali būti įrašytas keliuose takeliuose, pvz., ritmas 6 mikrofonais, gitara 3 mikrofonais, tai kiekvieną subgrupę siunčiame į dar vieną sukurtą naują grupę, kuri apjungs to tipo instrumentų grupes. Atlikę atskirų instrumentų suvedimą pultelyje turėsime aiškų vaizdelį, susidedantį iš suderintų instrumentų grupių: ritmas, bosas, gitara, vokalas, ritminė gitara ir t.t.
Turėdami vieną audio takelių grupę su balansuotu garso lygiu galite keisti jau visos grupės skambesį. Tai papildomai sutaupys kompiuterio resursų: nereikės krauti insert efetų kiekvienam atskiram audio takeliui.
Taip pat rekomenduojama suvedimą stebėti keliuose pulteliuose, kadangi Cubase leidžia išsikviesti 2 – 3 pultus vienu metu. Viename galima stebėti pagrindinius instrumentų grupių takelius, o kitame - atskirus negrupuotus audio takelius. Korekcija tuo atveju nesunkiai atliekama, tik patogiam stebėjimui reikalingi tampa bent pora plačiaekranių monitorių.
Cubase 4 siūlo saugoti pultų peržiūros režimus: iškvietę pultą apatiniame kairiajame kampe randame “Channel view sets” nustatymą. Taip galime tame pačiame pulte nusistatyti keletą peržiūros režimų (panašiai kaip aukščiau pateiktame aprašyme, tik viename pultelyje) ir jais manipuliuoti atlikdami suvedimą.
Dar vienas paprastas pasiūlymas: susikurkite tokio išdėstymo šabloną (angl. template) savo dažniausiai atliekamiems darbams, sąstatams.
Iš tiesų šie pasiūlymai naudingi, nors reikalauja nemažai laiko įgyvendinti prieš kūrybos procesą. Gal todėl jų ir vengiame. Tačiau sukūrus Cubase šabloną su instrumentų grupėmis, efektais grupėse, katalogais, nebereikia iš naujo nustatyti tų pačių nuobodžių techninių veiksmų, kaip kompresoriaus uždėjimas ant viso būgnų takelio ar pan. O tai paspartina darbą ir visam projektui priduoda aiškumo.
Sound on sound, o tiksliau šio žurnalo audio genijus – prof. Paul White, siūlo pasirinkti kompresoriaus parametrų, skirtų darbui su įvairiais muzikos instrumentais.
Visi parametrai – standartiniai kompresoriaus. Hard/soft reikėtų įsivaizduoti kaip kompresoriaus kreivės lūžio tipą – tiesinis (staigus) ar eksponentinis (lėtas). Gain red - garso lygio sumažinimas (angl. reduction).
Komentarai