Keletas faktų apie bosą:
1. Žemiausias žmogaus skiriamas garsas – nuo 20 iki 40 Hz – praktiškai neturi energijos. Šiuos dažnius skleidžia žemės drebėjimas, žemiausios vargono natos, kambario dundėjimas.
2. Žemiausia ir pakankamai gerai girdima boso nata – apie 41 Hz. Pirmoji bosinio instrumento oktava tęsiasi nuo 40 – 80 Hz – tai pagrindiniai bosinio instrumento dažniai.
Įrašinėti bosinį instrumentą (pvz., bosinę gitarą, kojos būgnas) yra sudėtinga dėl keleto priežasčių:
1. Dažnuminių charakteristikų nuo 40 Hz iki 80 Hz vidutinės kokybės garsiakalbiai neatkuria arba atkuria netiksliai (maža kolonėlės dėžės talpa).
2. Naudojant papildomas sub-žemo dažnio kolonėles žemi viduriniai dažniai (100 Hz) dažnai klaidinančiai išryškėja, nes sub-garsiakalbis ir vidurinių dažnių garsiakalbiai kartu atkuria visą juostą ir dažnių susikirtimo vietoje būna netikslumų.
3. Tiksliausiai atkurti žemą dažnį gali studijiniai didelės talpos monitoriai, turintys gerų charakteristikų žemo dažnio garsiakalbį.
4. Visa tai nulemia vidutinio biudžeto studijos problemas, iškylančias suvedimo metu ar atliekant masteringą, o pastarojo nė vienas audio specialistas siūlo nedaryti namie (bet nė vienas jų neklauso :) ).
5. Be visų šių problemų prisideda paskutinė ir aktualiausia – stovinti banga. Kambarys, kuriame norime išgirsti kiek įmanoma tikslesnį žemą garsą, privalo būti atitinkamo dydžio (pvz., mažiausiam valdymo kambariui, kuriame galėtume girdėti kokius 30 Hz - angl. control room - rekomenduojama apie 22 kvad. m.)
Kitame straipsnyje rašysime apie galimus sprendimus. Įdomu būtų sulaukti ir Jūsų atsiliepimų.
Bosinės gitaros kompresavimas keičia skambesį į ilgesnį ir “gilesnį” (angl. more sustain and smooth).
Įprasti bosinės gitaros kompresoriaus nustatymai -
Ratio 4:1
Ataka 25 ms (greita)
Slopimas 500 ms (lėtas)
Šie nustatymai padeda sukurti galingą, gilų boso skambesį, tačiau jie nėra vienintėliai. Pvz., galima naudoti kai kuriuose kompresoriuose esantį hard knee kompresoriaus funkcijinės kreivės korektorių, kompresoriui priduodant limiterio savybių (apsaugojant nuo perkrovų).
Cubase SX svetainėje radome aprašymą, kuo skiriasi insert ir send efektai (vėl gi terminijos problemos – įterpimo ir siuntimo efektai?). Nors visai neblogas aprašymas, norėtųsi dar paprastesnio.
Bandome perfrazuoti:
Insert - keičia visą paduodamą signalą, t.y. prie viso įėjimo audio signalo pridedamas pasirenkamas kiekis efekto.
Send efektui galima nusiųsti pasirenkamą audio signalo dalį (vadinamą kopiją ar kelias kopijas). Tai reiškia, jog galima nustatyti skirtingą to paties send efekto kiekį keliems skirtingiems audio kanalams (panaudoti vieną send efektą keliuose takeliuose, taip efektyviau išnaudojant kompiuterio procesorių).
Insert efektas naudojamas siauriems ir konkretiems audio uždaviniams (pvz., garso aukščio korektorius, kurio nustatymai tinka tik vienam takeliui, ar kontraboso kompresorius).
Send efektas dažnai naudojamas procesoriuose, kurių panašūs signalo pakeitimai reikalingi keliuose takeliuose (pvz., reverberatoriai, aido procesoriai).
Dar pavyzdžių?
Išėjus keletui post’ų apie įrašo redagavimą susimastome apie muzikos technologijų terminus ir ypač apie garso procesorių. Tema sena, aktuali, tačiau problema neišspręsta.
Keletas, mūsų nuomone, aktualiausių trūkumų verčiant terminus iš anglų į lietuvių kalbą atsiranda vartojant bendratį:
Equalizer, EQ – ekvalaizeris, tarsi ir standartas. Tuo tarpu – kaip taisyklingiausia “to equalize“ ? Ekvalizuoti ? Ekvalaizeriuoti ? Lyginti, vienodinti ?
Mastering – masteringas (arba galutinis garso įrašo apdorojimas). “To master“ - masteriuoti, masteringuoti ? O gal – atlikti masteringą… (atlikti galutinį įrašo apdorojimą?)
Limiter – ribotuvas, limiteris. Terminas įdomus tuo, jog yra vienas iš aiškiausiai išverstų.
Na ir “rider” – renginio įrangos sąrašas – pasižymi visišku nepaklusnumu mūsų kalbai :)
Ar kažko nepraleidome ?
Kompresuojant žmogaus balsą taikomos keletas strategijų.
1. Jei norime truputį pakeisti balso tembra ir apsaugoti nuo garso perkrovų, bei truputėlį suteikti ryškumo, verta pasirinkti šiuos nustatymus:
Threshold – vidutinis balso lygis, ~-10 dB .
Ratio – 2:1, 2.5:1 .
Jei kompresorius turi lygio mažinimo (angl. gain reduction) indikatorių, šis turėtų rodyti apie 6 – 10 dB.
2. Jei norime balse ne tik sulyginti signalo žemiausius ir aukščiausius lygius, bet garsą pateikti iškraipytą, su aštresnėmis atakomis, dedame didesnį kompresavimo santykį, pvz., 3:1 ir mažiname threshold ribą iki žemiausio signalo lygio (pvz., -15 dB).
Abu šie kompresavimo metodai skirti žmogaus balsui apdoroti, tačiau pirmasis išryškina balsą, o antrasis jį kardinaliai keičia.
Ekvalizuoti įraše balsą renkamės keliais atvejais:
1. kad geriau įterptume balsą į suvedimą;
2. kad ištaisytume atsiradusią problemą (ryškios balsės “p”, “b”, “s”, sukeliančios iškraipymus ir pan.)
3. kad sukurtume tam tikrą balso efektą.
Keletas tradicinių ekvalaizerio nustatymų, dažniausiai aptinkamų literatūroje:
1. Nukerpame žemus dažnius iki 120 – 150 Hz , jei norime skaidrumo (pvz., moteriškam aukštam vokalui).
2. Ryškiname 120 Hz, jei norime sodresnio, žemesnio balso. Jei truputį iškelsime garsą tarp 150 ir 300 suteiksime taip vadinamos “šilumos”.
3. Kerpame atsargiai, pora dB prie 1 kHz dažnio, jei norime panaikinti “nosinį” garsą.
4. Keliame nuo 4 – 6 kHz, jei norime dar daugiau skaidrumo.
5. Erdvės aukštadažniai garsai pridedami lengvai pakeliant tarp 14 – 16 kHz.
Pagrindinė taisyklė: neatsargiai redaguojant balsą ekvalaizeriu labai greitai galima sugadinti jo skambesį. Kad taip nenutiktų ekvalaizerio kreivę keiskite labai atsargiai ir pamažu. Atlikę bent mažiausią pakeitimą būtinai pasitikrinkite, kaip jis skamba palyginus su originaliu garsu - bypass funkcijos pagalba.
Komentarai