ADSR.lt

Standartiniame būgnų komplekte gali būti iki 2 – 3 lėkščių (džiaziniame – dar daugiau, arba mažiau…). Kad suprastume, ką galima redaguoti šių instrumentų įraše, pasiaiškinkime truputį jų įrašymo subtilybes. Šios žinios gali padėti įrašyti gyvus instrumentus ar surasti geresnį sintetinių lėkščių skambesį.

Įrašuose lėkštės skamba aukštų dažnių diapazone, skiriasi tik jų dominuojantys dažniai – vienų lėkščių aukštesni, kitų žemesni. Taip pat skiriasi lėkščių skleidžiama garso energija, priklausanti nuo grojimo instrumentu stiliaus (trumpos nenutrūkstančios atakos, ataka su lėkštės sustabdymu, ilgos atakos, t.t.). Įrašinėjant lėkštes pastatomi mažiausiai pora vienodų mikrofonų – pozicijos, angliškai vadinamos overhead,  mikrofonai, paprastai kondensatoriniai. Dažnai, kad išryškinti vienos ar kelių lėkščių skambėjimą ar tam tikrą niuansą (lazdelę, lėkštės krašto užgavimą ar pan.) naudojami dar papildomi mikrofonai. Labai gražus pavyzdys, kaip įrašyti lėkštes AKG C414 mikrofonu ir ieškoti aukštadažnių instrumentų garso lygio balanso pateiktas šiame vaizdo filmuke:

Labai puikus pavyzdys, kaip statomi ir parenkami mikrofonai būgnų komplektui pateiktas šiame filme:

Tad keletas ekvalaizerio panaudojimo lėkščių įrašui redaguoti taisyklių:
- naudokite   500 - 800   Hz aukštus dažnius praleidžiantį filtrą, kadangi lėkščių įraše šaliname nenatūralius prigimties dažnius (na nebent reikia didžiulio kinietiško gonto, kur skamba ir kokie 100 Hz :) );
- atsargiai reguliuokite garso lygį, lėkštės dažniausiai būna tik pagalbinis instrumentas, nereikia persistengti jo išryškinti (nebent tai akcentinė lėkštė ritmo pradžioje).

Lauktume Jūsų pastebėjimų, pasidalinkite ir savo patirtimi !

Tęsdami būgnų temą keliaujame prie kito instrumento, vieno įdomesnių ir dažniausiai pasitaikančio būgnų sąstate – solinis arba angliškai – snare – būgnas.

Šis instrumentas iš kitų klasikiniame būgnų komplekte esančių išsiskiria tuo, jog užima ir žemų, ir vidutinių, ir aukštų dažnių juostas. Pokytis kieviename iš jų suteikia vis įdomesnį rezultatą. Pasistengę galime sukurti aukštų dažnių juostoje skambantį James Brown būgną, pakankamai plačiai skambantį iš senovinio vinilo kopijuotą Pete Rock (žymaus hip hop atlikėjo) solinio būgno skambesį arba skardų roko muzikos ritmą.

Bet egzistuoja elementarios rekomendacijos, siūlančios, kaip šiuos būgnus koreguoti ekvalaizeriu, štai jos:

• parenkame aukštus dažnius praleidžiantį filtra nuo 100 Hz. Šiame diapazone dažnai skamba kojos būgnas, todėl suvedant svarbu juos atskirti.
• jei norime sodresnio, “riebesnio” skambesio, pakeliame keliais dB ties 150 – 300 Hz.
• kerpame tarp  500 - 100  Hz eliminuodami solinio būgno uždarą skambesį.
• išryškiname 5 – 7 kHz, kad suvedime atsirastų skaidrumas, tuo pačiu neužimant svarbiausių – 1 – 2 kHz.
• keliame 8 – 15 kHz, kad paryškinti būgno ir lazdelės kontaktą (angl. snap).

Žinoma, jei norime kitokio skambesio, galime rinktis priešingus veiksmus (vietoje lygio kėlimo – mažinti ir t.t.). Tada reikia vėlgi klausytis bendro būgnų skambesio ir derinti kad garsai nesidubliuotų su kojos būgno bei tomų, lėkščių skambesiu.

Būgnai – tai platų garso dažnių diapazoną užimantys instrumentai. Būgnų komplektas gali susidėti iš 4 – 10 skirtingų tipų instrumentų, atskirais atvejais ir iš daugiau. Kaip sutvarkyti kiekvieno jų skambesį ir nuo ko pradėti ? Apie kiekvieną instrumentą galima rašyti labai daug, todėl skaidysime dalelėmis ir skelbsime atskiruose straipsniuose.

Pirmiausia rekomenduojame atkreipti dėmesį į kojos būgną (angl. kick drum). Tai žemo dažnio instrumentas, užimantis svarbią vietą kiekviename kūrinyje: jis stipriosiose kūrinio takto dalyse sukuria ritmiškumo arba neritmiškumo (jei būgnininkas nemoka groti) įspūdį.  Jei kalbėsime apie roką, metalą, funk ar net drum’n'bass muziką, atliekamą gyvai, tai kojos tvirtumo nustatymai skiriasi.

Ekvalaizeriu redaguojant šį instrumentą reikia prisiminti auksinį dažnį tarp 80 Hz ir 100 Hz – tai pagrindinė atakuojanti kojos dalis.  Kuo daugiau iškelsime (o rekomenduojam – labai atsargiai!), tuo sodresnis bus kojos skambesys.

Kitas stebuklingas dažnis dirbant su kojos būgnu – 200 – 300 Hz. Kaip jis skamba pakeltas, galite išgirsti James Brown kūrinyje “I got You (I Feel Good)”. Kojos suvedime praktiškai nelieka, bet ir žemi kojos dažniai nukerpami.

O jeigu reikia agresyvesnio kojos būgno skambesio, pakėlus tarp 2.5 – 6 kHz gaunasi visai neprastas rezultatas. Žinoma, jį reikia tada derinti su visu kūrinio skambesiu, nes kartu daug aukštų dažnių skleidžia kiti būgnų komplekte esantys instrumentai, gitaros ir t.t. Rekomenduojame pasiklausyti Madness singlo “My Girl”.

Jei norite išgirsti geresnės kokybės įrašų, prašome juos įsigyti legaliai būdais :)

Kojos būgnas – labai įdomus instrumentas, nes jį tenka dažnai derinti su bosiniu instrumentu, užimančiu kairiąją – žemąją dažnių juostos dalį, kurią nėra taip lengva derinti. O juk dažnai tai darome intuityviai arba pasiklausę panašaus stiliaus muzikos. Visgi įdomu, kokius ekvalaizerio nustatymus kojos būgnui renkatės Jūs ir kokiai būtent muzikai ?

Vienas dažniau naudojamų papildomų efektų kojai – kompresorius, padeda išspręsti netolygiai (tai garsiau, tai tyliau) skambančio kojos būgno įrašo problemas. Bet apie kompresoriaus taikymą ritmo instrumentams - ateities straipsniuose.

Turbūt sutiksite, jog kad ir kaip norėtume, neišeina išsisukti nuo ekvalaizerio panaudojimo praktikoje – tiek gyvame koncerte, tiek atliekant studijinį įrašą. Tęsdami www.adsr.lt straipsnių temas, skirtas žmogaus balso ir bosinės gitaros apdorojimui ekvalaizeriu, plečiame redaguojamų dažnių sąrašą gyviems muzikos instrumentams (pagal Tom Misner, “Practical Studio Techniques”).

Šis sąrašas gali ne tik padėti darbe, bet ir supažindinti su muzikos instrumentais iš arčiau. Jei naudojate ne gyvus, o sintezuotus instrumentus, Jums atsiveria įdomios galimybės: galite bandyti redaguoti savo instrumento skambesį, jei jie pagal prigimtį ir dažnių juostą panašūs į čia išvardintus.

Manome, kad toks sąrašas yra pildytinas, todėl lauktume Jūsų pasiūlymų.

Smuikas:
Dažnių diapazonas: 196 Hz – 2100 Hz
Obertonai: iki 10 kHz
EQ dažniai: šiluma (apie 240 Hz), stygos (2.5 kHz), ataka (7-10 kHz).

Bosas:
Dažnių diapazonas: 41 Hz – 260 Hz
Obertonai: iki 8 kHz
EQ dažniai: pilnumas (80 Hz – 100 Hz), pagrindinė masė (200 Hz), stygų triukšmas (2.5kHz).

Elektrinė gitara:
Dažnių diapazonas: 82 Hz – 1570 Hz
Obertonai: 5kHz
EQ dažniai: pilnumas (240 Hz), šiluma (400 Hz), stygos (2.5 kHz).

Trimitas:
Dažnių diapazonas: 160 Hz – 1175 Hz
Obertonai: iki 15 kHz
EQ dažniai: pilnumas (120 Hz - 240 Hz), ataka (8 kHz).

Tūba:
Dažnių diapazonas: 29 Hz – 440 Hz
Obertonai: iki 1.8 kHz
EQ dažniai: pilnumas (80 Hz), rezonansas (500 Hz).

Pianinas:
Dažnių diapazonas: 27 Hz – 4200 Hz
Obertonai: iki 13 kHz
EQ dažniai: šiluma (120 Hz), aiškumas (2.5 kHz – 4 kHz), ataka (8 kHz).

Fleita (mažoji):
Dažnių diapazonas: 587 Hz  – 4200 Hz
Obertonai: apie 10 kHz
EQ dažniai: šiluma (500 Hz – 700 Hz), kvėpavimas (3.2 kHz), oras (6 kHz).

Obojus:
Dažnių diapazonas: 247 Hz – 1400 Hz
Obertonai: iki 12 kHz
EQ dažniai: pagrindas (300 Hz), resonansas (1.2 kHz), ataka (4.5 kHz).

Klarnetas:
Dažnių diapazonas: 147 Hz – 1570 Hz
Obertonai: iki 4 kHz
EQ dažniai:  žemi (300 Hz), harmonikos (2.5 kHz), oras (5.2 kHz).

Timpanai:
Dažnių diapazonas: 73 Hz – 130 Hz
Obertonai: iki 4 kHz
EQ dažniai: šiluma (90 Hz), ataka (2 kHz), oras (4.5 kHz).

Studijuojant Berklio universiteto medžiagą apie ekvalaizerius dėmesį patraukė medžiaga apie tai, kaip klasifikuojamas žemadažnis triukšmas, kuris dažnai būna nepageidaujamas ir naikinamas aukštus dažnius praleidžiančiu filtru. Nutarėme pasidalinti šiomis žiniomis su Jumis.

Pasigrožėkime angliškais terminais :-) Techninių vertimų siūlyti nesiryžtame, išvertėme patalpindami lietuvišką, esantį arčiausiai tiesos…

Rumble (dundėjimas) – triukšmas žemiau 40Hz, sukeliamas pastatų vėdinimo, kondicionavimo sistemų ar eismo vibracijų šalia greitkelių, traukinių bėgių.

Hum (zvimbimas, zirzimas) – elektros galios linijų, elektros šaltinių sukeliamas zirzimas. Į įrašą gali patekti dėl nekokybiško, sugedusio maitinimo šaltinio, transformatoriaus, netinkamai veikiančio apšvietimo įrenginio ir t.t.

Buzz (ūžimas) – reikėtų įsivaizduoti kaip seno gitaros stiprintuvo triukšmą. Nuo hum - zvimbimo triukšmo – skiriasi dideliu harmonikų kiekiu (gali pasiekti ir 120 Hz, 180 Hz, 240 Hz). Toks triukšmas sunkiai ištaisomas ekvalaizeriu, gali tekti naudoti aukštus dažnius praleidžiantį filtrą nuo 120 Hz. O tai gali pakeisti skambesį (ypač netinka žemo dažnio instrumentuose – kojos būgne, bosinėje gitaroje).

Pop (pokšėjimas) – žemo dažnio šiukšlės, sukeliamos priebalsių “P” ir “B”. Joms išvengti pridedami specialūs medžiaginiai filtrai prie mikrofono arba panaudojamas siaurajuostis kerpamas ekvalaizerio filtras (vadinamas de-popper).

Proximity (artimumas) – laikant mikrofoną labai arti instrumento atsiranda pašalinis garsas. Šis efektas gali būti išnaudotas ir tinkamai – pvz., radijo laidų vedėjų žemam tonui išryškinti. O kartais būna ir netinkamas: įrašinėjant artimai pastatytu mikrofonu įsirašo žemo tono garsai, kurie paslepia skaidrius aukštus dažnius.

Dėl šių pašalinių efektų dauguma mikrofonų turi integruotą roll-off vadinamą žemus dažnius pjaunantį filtrą.

Egzistuoja daugybė ekvalaizerio filtrų tipų, o pačius populiariausius vis minime savo straipsniuose. Tad nutarėme parašyti ir išaiškinti, kokie tie filtrai, kuo jie skiriasi. Ir – išversti… Tikimės, kad pakomentuosite, kaip mums tai pavyko, o galbūt ir patikslinsite :)

Žemus dažnius praleidžiantys filtrai (angl. low pass arba high cut) – filtrai, kurie praleidžia vien žemus dažnius, o kitus kerpa – mažina lygį (iki -12dB ar daugiau). Naudojami bosiniams instrumentams įrašyti, kurie neturi aukštesnių dažnių harmonikų ar jų suvedime nereikia (pvz., būgnų koja, dusli bosinė gitara).

Aukštus dažnius praleidžiantys filtrai (angl. high pass arba low cut) – filtrai, kurie praleidžia vien aukštus dažnius, o žemuosius kerpa, mažina. Galima naudoti įrašinėjant lėkštes, aukštų dažnių styginius instrumentus ir pan.

Pjaunantys filtrai (angl. notch) – filtrai, pridedantys arba sumažinantys signalo amplitudę apibrėžtame dažnių diapazone (tarp x1 ir x2 Hz). Ekvalaizerio su tokiu filtru Q – kokybės parametras – dažniausiai būna labai didelis, dėl to ekvalaizerio kreivė gaunasi labai siaura. Kūrybiškai panaudotas šis filtras padės pašalinti šiukšlinius rezonansus, išgauti švaresnį skambesį.

Kylantys pakopiniai filtrai (angl. high shelf ) – filtrai, kurių gaubtinė kyla nuo dažnio x1 iki x2, o dažniai iki x1 ir už x2 – lieka konstantos. Tokie filtrai naudojami kardinaliai keisti skambesį, kai skambesyje trūksta aiškumo, ryškumo.

Besileidžiantys pakopiniai filtrai (angl. low shelf) – tai filtrai, kurių gaubtinė leidžiasi būdu, analogišku kylančiam pakopiniam filtrui.

Sveiki,

Vėl sveikinamės su Jumis, gerbiamieji skaitytojai ir pranešame keletą  svetainės www.adsr.lt naujienų.

Pirmoji – geroji. Nuo šiol blogo straipsnio komentarų priėmimas nebus moderuojamas. Tai reiškia, jog komentarus bloge pamatysite iš karto, kai tik parašysite. Tad kviečiame dalyvauti ir diskutuoti dar aktyviau ! Bet nepažeidžiant LR įstatymų :-)

O kad dar labiau parodytume gerus ketinimus kalbos kultūringos atžvilgiu, prisijungiame prie projekto www.neburnok.lt . Kviečiame visus, kaip iki šiol, taip ir toliau bendrauti kultūringai !

Antroji naujiena – irgi geroji. Nuo šiol visus blogo straipsnius galėsite įvertinti. Vertinti kviesime penkiabalėje sistemoje. O  tai padarysite tokiame laukelyje po straipsnio pavadinimu :

Prašome pasirinkti vieną iš penkių žvaigždučių, kad įvertinti straipsnį nuo 1 iki 5 balų !

Tiek šiam kartui, laukiame vertinimų, atsiliepimų ir Jūsų pasiūlymų.

Pagarbiai,
Autoriai