ADSR.lt

Adsr.lt kolektyvas kviečia dalyvauti konkurse „A D S R”, skirtam propaguoti muzikinei kūrybai ir kelti Lietuvos muzikinei kultūrai.

Jei kuriate muziką kompiuteriu, atliekate savo muzikos grupės ar solo instrumentinius įrašus – kviečiame dalyvauti konkurse. Prašome atsiųsti 2 – 3 savo kūrinius mp3 bylos formatu (žemiausiai – 192 kbps 44kHz kokybės) adresu info@adsr.lt iki 2008 m. spalio 31 dienos. Šiuo adresu prašome atsiųsti trumpą kūrinėlių aprašymą ir sąrašą techninės, programinės įrangos, su kuria šie kūriniai sukurti. Jei kūrinys įrašytas gyvai, prašome atsiųsti ir technikos, su kuria atliktas įrašas, sąrašą. Taip pat pageidautume nedidelio autoriaus prisistatymo teksto.

Konkurse vertinant darbus labiausiai kreipsime dėmesį į šiuos kriterijus:

- Kompozicijos idėjos originalumas;

- Techninis įrašo atlikimas;

- Garso apdorojimo įrangos panaudojimo profesionalumas.

Konkurso laureatas bus apdovanotas reklaminiu plotu baneriui ar nuoroda į savo asmeninę svetainę tinklapyje www.adsr.lt , taip pat pat interviu straipsneliu apie save ir savo muziką, publikuojamą www.adsr.lt .

Esant neaiškumams laiškų laukiame elektroniniu adresu info@adsr.lt .

Sėkmės,|
Adsr.lt kolektyvas

Pradėdami kurti muziką iš pradžių užduodame bazinius klausimus, kaip susidoroti su technika. Vėliau ateina etapas, kai atsibosta savitas skambesys, norime atrasti kokybišką, panašų į paties klausomus įrašus. Nuo ko pradėti ?

Pirmas žingsnis į “geresnio” skambesio kelią – atkreipti dėmesį į garsų išdėstymą erdvėje - į garsų panoramą. Galima net gi nurodyti tikslų kelią, į ką reikėtų atkreipti dėmesį kuriant takelius, atliekant suvedimą:

1. Atkreipkite dėmesį, kad Jūsų kūrinyje skambantys garsai girdėtųsi ir kairėje, ir dešinėje panoramos dalyse, kad vos ne visi takeliai turėtų savo vietą erdvėje, o ne liktų centre. Taip kūrinys įgauna įspūdį, jog skamba plačioje erdvėje. Jei nesutinkate, kad tai naudinga, paklausykite senos funk muzikos (pvz., The JBs) ir šiuolaikinio (pvz., Speedometer). Atkreipkite dėmesį, kad stereo išdėstymas smarkiai akcentuojamas kūrinyje.

2. Jei dar trūksta stereo skambesio, norisi plačiau skambančio kūrinio, galima dubliuoti takelius ir įvairiau nustatyti jų vietą erdvėje. Tai tinka pvz., harmoniams pad’ams (foniniai ilgos trukmės instrumentai), galima tokius padus dubliuoti po du skirtingose kairės panoramos pusės pozicijose ir analogiškai dešinėje. Tai galima atlikti bet kokioje sekvensoriaus programoje – Cubase, Nuendo, Pro tools ir t.t.

3. Masteringo metu galima uždėti stereo plečiantį efektą galutiniam kūrinio skambesiui dar išplėsti erdvėje. Tai leidžia kad ir Ozone masteringo programa.

Tik linkime nepersistengti su stereo, nes per daug išplėstas kūrinys gali skambėti keistai ir netgi svaiginaičiai :) Taip pat labai išryškindami stereo kokioje hard techno muzikoje galite likti nesuprasti klausytojų :) Tad, jei turite muzikos grupę, kurios skambesys labai patinka, paklausykite jos įrašo, kaip ir kokie instrumentai išdėstyti erdvėje ir pabandykite tokį išdėstymą perkelti į savo kompoziciją. Iš pradžių mokomės, o po to kuriame savo :)

Ir pabaigai – tipiškas šiuolaikinio rnb, hip hop muzikos pavyzdys – Ludacris – “Runaway love”, kur dainininkės vokalas ir pad’ai išdėstomi kairėje ir dešinėje panoramos pusėse, kad sukurti erdvės įspūdį. Tiesa, Youtube įraše to visiškai nesigirdi, nes stereo skambesys pakeistas kompresavimo metu, tad pabandykite pasiieškoti šio kūrinio kitose svetainėse arba parduotuvėse :)

Kitus žingsnius į geresnį skambesį apžvelgsime netolimuose blogo įrašuose :)

Ekvalaizerio dažniai – tai temų ciklas, kurią jau pamažu baigiame nagrinėti www.adsr.lt bloge. Ir vis dėlto dar kartą norisi juos apibendrinti. Šį kartą trumpai – paveikslėlis iš garso inžinieriaus Bob Katz knygos “Mastering audio”.

Iliustracija pakankamai tiksliai apibūdina ir apibendrina visus garso signalo dažnius bei jų estetinę prasmę audio signale, panaudojimą ekvalaizeryje. Kai kurie terminai aiškūs, tačiau kai kuriuos, kaip airy, edgy sudėtinga (o gal net ir neįmanoma) išversti. Tačiau žinant anglų kalbą jų prasmė turėtu būti aiški.

Bobas savo knygoje pristatė stebuklingą analoginių įrenginių, naudojamų masteringo studijoje, pasaulį. Norintiems patekti į jį bent porai minučių ir sužinoti, kaip profesionalai klauso ir koreguoja boso natos skambesį, kviečiame pažiūrėti filmuką:

Dažnai pirmieji žingsniai, žengti į muzikos kūrybos pasaulį, prasideda džeržgiančiu, nesuvestu, tačiau jaukiu gitaros įrašu. Kai jau nebeuždavinėjame klausimų, kaip kurti muziką, imame mikrofoną, jungiame į kompiuterio mikrofono ar geriau – pulto linijinį – lizdą ir įrašome. Ką daryti toliau, kai turime akustinės gitaros įrašą ?

Keletą praktinių Sound on Sound žurnale rastų patarimų papildome savaisiais:
- pirmiausia, kerpame aukštus dažnius praleidžiančiu filtru nuo 60 Hz. Tai pirmas žingsnis atlikus akustinės gitaros įrašą, ypač namų sąlygomis. Jei tikrai nenorime prarasti žemų dažnių (šiukšlių), tada galima naudoti kylantį pakopinį filtrą (angl. high shelf), bet to daryti nerekomenduojama, nes žemus dažnius išryškinti galima ir kitaip.

- antras žingsnis – jei tikrai prireikė žemų dažnių įraše, keliame 80 – 120 Hz. Pavyzdžiui, galima pasiklausyti The Beatles “Yesterday” ir išgirsti, kaip tai skamba.

- pakėlę 200 – 300 Hz gauname trankesnį, duslesnį skambesį (pvz., Nirvana “Polly”).

- šiame kūrinyje taip pat paryškinti 2 – 5 kHz, kad išgauti dar daugiau skaidrumo.
- 1 – 1.5 kHz  – nosinio garso ruožas (pvz., The Jams “That’s Entertainment”), su kuriuo nerekomenduojame persistengti.

- 5 – 10 kHz - stygų užgavimo, krištoliniu vadinamo skambesio ruožas. Turbūt girdėtas kūrinys, kuriame labai ryškiai girdisi aukšti gitaros garsai – Natalie Imbruglia “Torn”.

Suspaustame MPEG formatu įraše pirmiausiai panaikinami aukščiausi dažniai, todėl įraše truputėlį sunkiau išgirsti šios dažnių juostos garsus. Įsigiję profesionalią techniką tokiame įraše pradedame girdėti ne aukštus gitaros dažnius, o failo suspaudimo šiukšles žemesniame dažnių diapazone. Todėl, kad susidarytumėte tikresnį vaizdą, nepatingėkite paklausyti ir su labai gera, ir su mėgėjiška garso atkūrimo įranga :)

Sveiki,

Nuosekliai tęsiame būgnų muzikos instrumento temą ir šiandieną kalbėsime apie būgnų kompresavimą.

Trumpai apie kompresavimą būgnuose. Kompresorius ir būgnai dažnai būna neatsiejami vienas nuo kito. Čia, kaip ir visur, svarbu atskirti gyvo koncerto ir studijinio įrašo apdorojimo temas. Gyvame koncerte kompresoriaus įrenginys dažnai kartu komutuojamas su kojos būgno mikrofonu, kad išryškinti šio instrumento ataką arba prie solinio būgno - kad apsaugoti nuo galimų garso perkrovų.

Įrašą apdorojant studijoje atsiranda įvairių niuansų. Pirmas – tai, jog įrašą redaguojant naudojami kompiuteriniai garso procesoriai. Antras – jog kiekvienas jų turi savitą skambesį ir specialius parametrus, kuriuos panaudojus galima išgauti įvairių rezultatų.

Redaguodami kojos ir solinio būgno įrašą pirmiausia nutarkime, kokio galutinio skambesio siekiame. Pagrindiniai siekiai būna du – arba atkurti tikslų būgnų įrašo skambesį (įskaičiuojant ir pokyčius suvedimo metu), arba nusempluoti ritmą ir pakeisti jo skambesį kardinaliai. Mes bandysime pateikti patarimų, kaip elgtis pirmuoju atveju, nes antruoju atveju patarimai labiau bus kūrybiniai, o į juos gilinsimės, kai apžvelgsime garso technologijų pagrindus.

Taigi, kojos ir solinis būgnas ir jų kompresavimas.
Ataka: pakankamai trumpa, pvz., 100 ms.
Slopimas: apie 100 ms.
Suspaudimo lygis (ratio): 4:1, 6:1

Panaudojus siūlomą nustatymą atkurtume lengvą, neperkrautą skambesį. Jei keltume suspaudimo lygį ir mažintume kompresoriaus threshold parametro reikšmę, įrašas taptų pulsuojančiu (angl. “pumping”), instrumentų skambesys pradėtų susilieti. Tai irgi naudojama kai kuriuose muzikos stiliuose, ypač elektroninėje šokių muzikoje, kur muzikos skambesio masyvumas, energija tiesiogiai susiejami su siaura šios muzikos paskirtimi. Pulsuojantis kompresorius netgi kartais dedamas ant viso kūrinio masterio.

Labai pravartus parametras – EQ sidechain -  papildoma ekvalaizerio grandinė, kurią galime rasti Waves paketo programoje C1+ ir kt. Kartais EQ sidechain pagalba naudinga nustatyti, kad kompresorius veiktų konkrečiame dažnių diapazone, o kiti dažniai mūsų gali nedominti.

Dirbant su būgnais labai svarbu eksperimentuoti su kompresoriaus nustatymais. Literatūroje galite rasti ir kitokių nustatymų pavyzdžių, svarbiausia, jog jie visi teisingi ir skirti išgauti vis kitokiam būgnų skambesiui. Ypač dėmesio skirti reiktų atakos ir slopimo parametrams, nes juos parinkus neteisingai skambesys gali gautis arba per vėlai, arba per ilgai – nenatūraliai kompresuotas.

Ir šiek tiek informacijos smalsiausiems – keleto kompresorių palyginimas. Pasiklausykime :)