ADSR.lt

Šiame pranešime nutarėme apibendrinti įvairius būdus, kuriais galima panaudoti Cubase group (grupės) kanalą. Jei turite savo papildymų, būtinai parašykite komentaruose, o mes šiandien remsimės diskusijomis, rastomis internete.

Štai tie būdai:

1. Sub grupės /dalies instrumentų suvedimas.
Tarkime, jog turime tris ritmo audio kanalus: 1-kojos būgnas, 2-solinis, 3-lėkštės. Kiekvieno kanalo garso lygį galite suvesti atskirai. Tačiau, ką daryti, jei norite pakelti visos ritmo grupės garso lygį ? Tai spręsti galima keliant santykinai kiekvieno iš ritmo takelio garso lygį, bet tai užims daug laiko. Geriausia tam tikslui naudoti grupės kanalą. Tiesiog sukurkite group channel ir kiekvieno ritmo takelio išėjimą (output) sukomutuokite su šiuo kanalu. Pvz., kiekvieną iš ritmo kanalų sujunkite su kanalu group channel 1. Taip sujungę group channel 1 slankikliu (feideriu…) galite pakelti viso muzikos ritmo garso lygį.

2. Insert efektų paskirstymas/dalinimas
Jei norime dviejuose audio takeliuose uždėti tokius pačius insert efektus, sukomutuojame šių takelių išėjimus su nauju grupės kanalu tokiu pačiu būdu, kaip suvedėme instrumentų subgrupę. Grupės kanale įterpiame insert efektą. Pvz., kai turime gitaras skirtinguose kanaluose ir norime jas papildyt tuo pačiu reveriu, panaudoti tą patį ekvalaizerį ir pan.

Šis veiksmas ne tik pagreitina darbą, bet ir sumažina kompiuterio procesoriaus apkrovimą – kompiuteris veikia greičiau, nei uždėjus du atskirus insert efektus skirtinguose takeliuose.

3. Insert efektų grandininis jungimas (chaining)
Kai kompiuteryje turite instrumento audio signalui nuosekliai panaudoti keletą efektų, patogu juos susidėti į atskiras grupes ir sujungti vieną su kita grandine, kurios dalis galėsime panaudoti kituose takeliuose. Pvz., gitaros garsui apdoroti galime sukurti grupę 1 su kompresoriumi, grupę 1 sujungti su grupe 2 – phaser efektu, o šią sujungti su grupe 3, kurioje panaudosime aido efektą. Tada, sujungę gitaros išėjimą su grupe 1 įraše girdėsime kompresorių, phaser efektą ir aidą, o sujungę su grupe 2 – phaseri ir aidą be kompresoriaus. Sujungę su grupe 3 – girdėsime gitarą su aidu be kompresoriaus ir phaser efekto.

4. Send efektas – naujo skambesio paieška
Anksčiau aptarėme skirtumus tarp send ir insert efektų. Ieškodami įdomesnio skambesio galime nekomutuoti signalo su grupės kanalu, kaip darėme anksčiau, o audio takelyje grupės takelį nurodyti kaip siunčiamą – send efektą. Taikymas: sukuriame grupės kanalą, įterpiame jame insert efektą, jo pavadinimas automatiškai atsiranda tarp send efekto pasirinkimų, gitaros ar kitokiame audio takelyje tarp send efektų pasirename savo grupės takelį ir nustatome siunčiamo signalo kiekį . Taip sukuriame sudėtingesnius efektus, kaip geituotą reverbą ir pan.

Ir štai video pagalbininkas :

Nesuklysime teigdami, jog daugeliui mūsų namie nusibodo zvimbiantis kompiuterio aušintuvo, maitinimo šaltinio garsas. Jo klausydami greičiau pavargstame, triukšmas trukdo ir darbe su muzika – įrašo metu, atliekant suvedimą ir pan. Ką daryti ?

Svetainė endnoise.com siūlo keletą būdų, kaip sumažinti Jūsų kompiuterio skleidžiamą triukšmą:
- Pagrindiniai galimi triukšmo šaltiniai: maitinimo šaltinis, procesoriaus ventiliatorius ir korpuso ventiliatorius. Pakeitę šiuos triukšmo šaltinius tylesniais, galite pereiti prie mažesnio triukšmo šaltinių eliminavimo (kieto disko, video plokštės ventiliatoriaus, dvd ir t.t. pakeitimo tylesniais).
- Rinkitės pagrindinę plokštę, turinčią ne tradicinį, o specializuotą ventiliatorių – radiatorių;
- Jei turite video plokštę, taip pat rinkitės video plokštę su aušintuvu – radiatoriumi, o ne su propeleriniu aušintuvu.
- Rekomendacija: Zalman aušintuvų modeliai.
- Kompiuterio viduje suprojektuokite vietą orui cirkuliuoti, kad nesikauptų įkaitusių dulkių sluoksniai.

Na, o kad vėdinimo sistema svarbi ir kad su ja reikia elgtis atsargiai, rodo 2001 m. vaizdo klipas. AMD procesoriu nuėmus aušintuvą tada sudegdavo ir procesorius, ir pagrindinė plokštė …

Kai kurie garso interfeisai turi savo vidines vėlinimo tikrinimo programėles (pvz. RME digicheck), padedančias testuoti garso plokštės darbą. Tačiau jos dažniausiai neparodo, ar kompiuteris iš principo tinka, ar netinka audio darbams. Tam rekomenduojamas kompleksinis sprendimas:
- Pasirink suderinamus greitus parametrus turinčius įrenginius;
- Suderink/optimizuok kompiuterį audio darbams;
- Pasitikrink disko, RAM greitį;
- Paleisk Cubase demo ir tikėkis, kad nebūs “dropoutų”, “klikų”.

Bet visa tai nusibodo ir panorom surasti kažkokį profesionalesnį sprendimą, kuris pasakytų be didžiulių vargų: tinka ar netinka man šitas kompiuteris darbui su audio realiu laiku. DPC latency checker yra ta programa, kuri aiškiai parodo, kaip tinkamai kompiuterio techninė įranga suderinta tarpusavyje viename grafike.

Labai akivaizdžiai matosi, jog kompiuteris nesuderintas :

O štai toks grafikas parodo, jog kompiuteris tinka audio darbui :

Kaip matot, jei grafiko taškai viršyja geltoną liniją, jau pavojus tinkamam darbui, o jei ne, tai kompiuteris darbui tinkamas.

Šitokią programėlę galima drąsiai neštis į parduotuvę ir tikrinti, ar, pvz.,  nešiojamo kompiuterio konfigūracija tinkama darbui su audio. Sistema sukurta Windows 2000, XP, XP x64, Server 2003, Server 2003 x64, Vista, Vista x64 terpėms, tačiau teko skaityti, jog su Vista būna instaliavimo problemų. Su Vista turbūt daugiau būna problemų nei nebūna … :)

Gero darbo.

Adsr.lt kolektyvas kviečia dalyvauti konkurse „A D S R”, skirtam propaguoti muzikinei kūrybai ir kelti Lietuvos muzikinei kultūrai.

Jei kuriate muziką kompiuteriu, atliekate savo muzikos grupės ar solo instrumentinius įrašus – kviečiame dalyvauti konkurse. Prašome atsiųsti 2 – 3 savo kūrinius mp3 bylos formatu (žemiausiai – 192 kbps 44kHz kokybės) adresu info@adsr.lt iki 2008 m. spalio 31 dienos. Šiuo adresu prašome atsiųsti trumpą kūrinėlių aprašymą ir sąrašą techninės, programinės įrangos, su kuria šie kūriniai sukurti. Jei kūrinys įrašytas gyvai, prašome atsiųsti ir technikos, su kuria atliktas įrašas, sąrašą. Taip pat pageidautume nedidelio autoriaus prisistatymo teksto.

Konkurse vertinant darbus labiausiai kreipsime dėmesį į šiuos kriterijus:

- Kompozicijos idėjos originalumas;

- Techninis įrašo atlikimas;

- Garso apdorojimo įrangos panaudojimo profesionalumas.

Konkurso laureatas bus apdovanotas reklaminiu plotu baneriui ar nuoroda į savo asmeninę svetainę tinklapyje www.adsr.lt , taip pat pat interviu straipsneliu apie save ir savo muziką, publikuojamą www.adsr.lt .

Esant neaiškumams laiškų laukiame elektroniniu adresu info@adsr.lt .

Sėkmės,|
Adsr.lt kolektyvas

Studijuojant Berklio universiteto medžiagą apie ekvalaizerius dėmesį patraukė medžiaga apie tai, kaip klasifikuojamas žemadažnis triukšmas, kuris dažnai būna nepageidaujamas ir naikinamas aukštus dažnius praleidžiančiu filtru. Nutarėme pasidalinti šiomis žiniomis su Jumis.

Pasigrožėkime angliškais terminais :-) Techninių vertimų siūlyti nesiryžtame, išvertėme patalpindami lietuvišką, esantį arčiausiai tiesos…

Rumble (dundėjimas) – triukšmas žemiau 40Hz, sukeliamas pastatų vėdinimo, kondicionavimo sistemų ar eismo vibracijų šalia greitkelių, traukinių bėgių.

Hum (zvimbimas, zirzimas) – elektros galios linijų, elektros šaltinių sukeliamas zirzimas. Į įrašą gali patekti dėl nekokybiško, sugedusio maitinimo šaltinio, transformatoriaus, netinkamai veikiančio apšvietimo įrenginio ir t.t.

Buzz (ūžimas) – reikėtų įsivaizduoti kaip seno gitaros stiprintuvo triukšmą. Nuo hum - zvimbimo triukšmo – skiriasi dideliu harmonikų kiekiu (gali pasiekti ir 120 Hz, 180 Hz, 240 Hz). Toks triukšmas sunkiai ištaisomas ekvalaizeriu, gali tekti naudoti aukštus dažnius praleidžiantį filtrą nuo 120 Hz. O tai gali pakeisti skambesį (ypač netinka žemo dažnio instrumentuose – kojos būgne, bosinėje gitaroje).

Pop (pokšėjimas) – žemo dažnio šiukšlės, sukeliamos priebalsių “P” ir “B”. Joms išvengti pridedami specialūs medžiaginiai filtrai prie mikrofono arba panaudojamas siaurajuostis kerpamas ekvalaizerio filtras (vadinamas de-popper).

Proximity (artimumas) – laikant mikrofoną labai arti instrumento atsiranda pašalinis garsas. Šis efektas gali būti išnaudotas ir tinkamai – pvz., radijo laidų vedėjų žemam tonui išryškinti. O kartais būna ir netinkamas: įrašinėjant artimai pastatytu mikrofonu įsirašo žemo tono garsai, kurie paslepia skaidrius aukštus dažnius.

Dėl šių pašalinių efektų dauguma mikrofonų turi integruotą roll-off vadinamą žemus dažnius pjaunantį filtrą.

Keletas faktų apie bosą:

1. Žemiausias žmogaus skiriamas garsas – nuo 20 iki 40 Hz – praktiškai neturi energijos. Šiuos dažnius skleidžia žemės drebėjimas, žemiausios vargono natos, kambario dundėjimas.

2. Žemiausia ir pakankamai gerai girdima boso nata – apie 41 Hz.  Pirmoji bosinio instrumento oktava tęsiasi nuo 40 – 80 Hz – tai pagrindiniai bosinio instrumento dažniai.

Įrašinėti bosinį instrumentą (pvz., bosinę gitarą, kojos būgnas) yra sudėtinga dėl keleto priežasčių:

1. Dažnuminių charakteristikų nuo 40 Hz iki 80 Hz vidutinės kokybės garsiakalbiai neatkuria arba atkuria netiksliai (maža kolonėlės dėžės talpa).

2. Naudojant papildomas sub-žemo dažnio kolonėles žemi viduriniai dažniai (100 Hz) dažnai klaidinančiai išryškėja, nes sub-garsiakalbis ir vidurinių dažnių garsiakalbiai kartu atkuria visą juostą ir dažnių susikirtimo vietoje būna netikslumų.

3. Tiksliausiai atkurti žemą dažnį gali studijiniai didelės talpos monitoriai, turintys gerų charakteristikų žemo dažnio garsiakalbį.

4. Visa tai nulemia vidutinio biudžeto studijos problemas, iškylančias suvedimo metu ar atliekant masteringą, o pastarojo nė vienas audio specialistas siūlo nedaryti namie (bet nė vienas jų neklauso :) ).

5. Be visų šių problemų prisideda paskutinė ir aktualiausia – stovinti banga. Kambarys, kuriame norime išgirsti kiek įmanoma tikslesnį žemą garsą, privalo būti atitinkamo dydžio (pvz., mažiausiam valdymo kambariui, kuriame galėtume girdėti kokius 30 Hz - angl. control room - rekomenduojama apie 22 kvad. m.)

Kitame straipsnyje rašysime apie galimus sprendimus. Įdomu būtų sulaukti ir Jūsų atsiliepimų.

Išėjus keletui post’ų apie įrašo redagavimą susimastome apie muzikos technologijų terminus ir ypač apie garso procesorių. Tema sena, aktuali, tačiau problema neišspręsta.

Keletas, mūsų nuomone, aktualiausių trūkumų verčiant terminus iš anglų į lietuvių kalbą atsiranda vartojant bendratį:

Equalizer, EQ – ekvalaizeris, tarsi ir standartas. Tuo tarpu – kaip taisyklingiausia “to equalize“  ? Ekvalizuoti ? Ekvalaizeriuoti ? Lyginti, vienodinti ?

Mastering – masteringas (arba galutinis garso įrašo apdorojimas). “To master“ - masteriuoti, masteringuoti ? O gal – atlikti masteringą… (atlikti galutinį įrašo apdorojimą?)

Limiter – ribotuvas, limiteris. Terminas įdomus tuo, jog yra vienas iš aiškiausiai išverstų.

Na ir “rider” – renginio įrangos sąrašas – pasižymi visišku nepaklusnumu mūsų kalbai :)

Ar kažko nepraleidome ?