ADSR.lt

Sveiki,

Nuosekliai tęsiame būgnų muzikos instrumento temą ir šiandieną kalbėsime apie būgnų kompresavimą.

Trumpai apie kompresavimą būgnuose. Kompresorius ir būgnai dažnai būna neatsiejami vienas nuo kito. Čia, kaip ir visur, svarbu atskirti gyvo koncerto ir studijinio įrašo apdorojimo temas. Gyvame koncerte kompresoriaus įrenginys dažnai kartu komutuojamas su kojos būgno mikrofonu, kad išryškinti šio instrumento ataką arba prie solinio būgno - kad apsaugoti nuo galimų garso perkrovų.

Įrašą apdorojant studijoje atsiranda įvairių niuansų. Pirmas – tai, jog įrašą redaguojant naudojami kompiuteriniai garso procesoriai. Antras – jog kiekvienas jų turi savitą skambesį ir specialius parametrus, kuriuos panaudojus galima išgauti įvairių rezultatų.

Redaguodami kojos ir solinio būgno įrašą pirmiausia nutarkime, kokio galutinio skambesio siekiame. Pagrindiniai siekiai būna du – arba atkurti tikslų būgnų įrašo skambesį (įskaičiuojant ir pokyčius suvedimo metu), arba nusempluoti ritmą ir pakeisti jo skambesį kardinaliai. Mes bandysime pateikti patarimų, kaip elgtis pirmuoju atveju, nes antruoju atveju patarimai labiau bus kūrybiniai, o į juos gilinsimės, kai apžvelgsime garso technologijų pagrindus.

Taigi, kojos ir solinis būgnas ir jų kompresavimas.
Ataka: pakankamai trumpa, pvz., 100 ms.
Slopimas: apie 100 ms.
Suspaudimo lygis (ratio): 4:1, 6:1

Panaudojus siūlomą nustatymą atkurtume lengvą, neperkrautą skambesį. Jei keltume suspaudimo lygį ir mažintume kompresoriaus threshold parametro reikšmę, įrašas taptų pulsuojančiu (angl. “pumping”), instrumentų skambesys pradėtų susilieti. Tai irgi naudojama kai kuriuose muzikos stiliuose, ypač elektroninėje šokių muzikoje, kur muzikos skambesio masyvumas, energija tiesiogiai susiejami su siaura šios muzikos paskirtimi. Pulsuojantis kompresorius netgi kartais dedamas ant viso kūrinio masterio.

Labai pravartus parametras – EQ sidechain -  papildoma ekvalaizerio grandinė, kurią galime rasti Waves paketo programoje C1+ ir kt. Kartais EQ sidechain pagalba naudinga nustatyti, kad kompresorius veiktų konkrečiame dažnių diapazone, o kiti dažniai mūsų gali nedominti.

Dirbant su būgnais labai svarbu eksperimentuoti su kompresoriaus nustatymais. Literatūroje galite rasti ir kitokių nustatymų pavyzdžių, svarbiausia, jog jie visi teisingi ir skirti išgauti vis kitokiam būgnų skambesiui. Ypač dėmesio skirti reiktų atakos ir slopimo parametrams, nes juos parinkus neteisingai skambesys gali gautis arba per vėlai, arba per ilgai – nenatūraliai kompresuotas.

Ir šiek tiek informacijos smalsiausiems – keleto kompresorių palyginimas. Pasiklausykime :)

Standartiniame būgnų komplekte gali būti iki 2 – 3 lėkščių (džiaziniame – dar daugiau, arba mažiau…). Kad suprastume, ką galima redaguoti šių instrumentų įraše, pasiaiškinkime truputį jų įrašymo subtilybes. Šios žinios gali padėti įrašyti gyvus instrumentus ar surasti geresnį sintetinių lėkščių skambesį.

Įrašuose lėkštės skamba aukštų dažnių diapazone, skiriasi tik jų dominuojantys dažniai – vienų lėkščių aukštesni, kitų žemesni. Taip pat skiriasi lėkščių skleidžiama garso energija, priklausanti nuo grojimo instrumentu stiliaus (trumpos nenutrūkstančios atakos, ataka su lėkštės sustabdymu, ilgos atakos, t.t.). Įrašinėjant lėkštes pastatomi mažiausiai pora vienodų mikrofonų – pozicijos, angliškai vadinamos overhead,  mikrofonai, paprastai kondensatoriniai. Dažnai, kad išryškinti vienos ar kelių lėkščių skambėjimą ar tam tikrą niuansą (lazdelę, lėkštės krašto užgavimą ar pan.) naudojami dar papildomi mikrofonai. Labai gražus pavyzdys, kaip įrašyti lėkštes AKG C414 mikrofonu ir ieškoti aukštadažnių instrumentų garso lygio balanso pateiktas šiame vaizdo filmuke:

Labai puikus pavyzdys, kaip statomi ir parenkami mikrofonai būgnų komplektui pateiktas šiame filme:

Tad keletas ekvalaizerio panaudojimo lėkščių įrašui redaguoti taisyklių:
- naudokite   500 - 800   Hz aukštus dažnius praleidžiantį filtrą, kadangi lėkščių įraše šaliname nenatūralius prigimties dažnius (na nebent reikia didžiulio kinietiško gonto, kur skamba ir kokie 100 Hz :) );
- atsargiai reguliuokite garso lygį, lėkštės dažniausiai būna tik pagalbinis instrumentas, nereikia persistengti jo išryškinti (nebent tai akcentinė lėkštė ritmo pradžioje).

Lauktume Jūsų pastebėjimų, pasidalinkite ir savo patirtimi !

Tęsdami būgnų temą keliaujame prie kito instrumento, vieno įdomesnių ir dažniausiai pasitaikančio būgnų sąstate – solinis arba angliškai – snare – būgnas.

Šis instrumentas iš kitų klasikiniame būgnų komplekte esančių išsiskiria tuo, jog užima ir žemų, ir vidutinių, ir aukštų dažnių juostas. Pokytis kieviename iš jų suteikia vis įdomesnį rezultatą. Pasistengę galime sukurti aukštų dažnių juostoje skambantį James Brown būgną, pakankamai plačiai skambantį iš senovinio vinilo kopijuotą Pete Rock (žymaus hip hop atlikėjo) solinio būgno skambesį arba skardų roko muzikos ritmą.

Bet egzistuoja elementarios rekomendacijos, siūlančios, kaip šiuos būgnus koreguoti ekvalaizeriu, štai jos:

• parenkame aukštus dažnius praleidžiantį filtra nuo 100 Hz. Šiame diapazone dažnai skamba kojos būgnas, todėl suvedant svarbu juos atskirti.
• jei norime sodresnio, “riebesnio” skambesio, pakeliame keliais dB ties 150 – 300 Hz.
• kerpame tarp  500 - 100  Hz eliminuodami solinio būgno uždarą skambesį.
• išryškiname 5 – 7 kHz, kad suvedime atsirastų skaidrumas, tuo pačiu neužimant svarbiausių – 1 – 2 kHz.
• keliame 8 – 15 kHz, kad paryškinti būgno ir lazdelės kontaktą (angl. snap).

Žinoma, jei norime kitokio skambesio, galime rinktis priešingus veiksmus (vietoje lygio kėlimo – mažinti ir t.t.). Tada reikia vėlgi klausytis bendro būgnų skambesio ir derinti kad garsai nesidubliuotų su kojos būgno bei tomų, lėkščių skambesiu.

Būgnai – tai platų garso dažnių diapazoną užimantys instrumentai. Būgnų komplektas gali susidėti iš 4 – 10 skirtingų tipų instrumentų, atskirais atvejais ir iš daugiau. Kaip sutvarkyti kiekvieno jų skambesį ir nuo ko pradėti ? Apie kiekvieną instrumentą galima rašyti labai daug, todėl skaidysime dalelėmis ir skelbsime atskiruose straipsniuose.

Pirmiausia rekomenduojame atkreipti dėmesį į kojos būgną (angl. kick drum). Tai žemo dažnio instrumentas, užimantis svarbią vietą kiekviename kūrinyje: jis stipriosiose kūrinio takto dalyse sukuria ritmiškumo arba neritmiškumo (jei būgnininkas nemoka groti) įspūdį.  Jei kalbėsime apie roką, metalą, funk ar net drum’n'bass muziką, atliekamą gyvai, tai kojos tvirtumo nustatymai skiriasi.

Ekvalaizeriu redaguojant šį instrumentą reikia prisiminti auksinį dažnį tarp 80 Hz ir 100 Hz – tai pagrindinė atakuojanti kojos dalis.  Kuo daugiau iškelsime (o rekomenduojam – labai atsargiai!), tuo sodresnis bus kojos skambesys.

Kitas stebuklingas dažnis dirbant su kojos būgnu – 200 – 300 Hz. Kaip jis skamba pakeltas, galite išgirsti James Brown kūrinyje “I got You (I Feel Good)”. Kojos suvedime praktiškai nelieka, bet ir žemi kojos dažniai nukerpami.

O jeigu reikia agresyvesnio kojos būgno skambesio, pakėlus tarp 2.5 – 6 kHz gaunasi visai neprastas rezultatas. Žinoma, jį reikia tada derinti su visu kūrinio skambesiu, nes kartu daug aukštų dažnių skleidžia kiti būgnų komplekte esantys instrumentai, gitaros ir t.t. Rekomenduojame pasiklausyti Madness singlo “My Girl”.

Jei norite išgirsti geresnės kokybės įrašų, prašome juos įsigyti legaliai būdais :)

Kojos būgnas – labai įdomus instrumentas, nes jį tenka dažnai derinti su bosiniu instrumentu, užimančiu kairiąją – žemąją dažnių juostos dalį, kurią nėra taip lengva derinti. O juk dažnai tai darome intuityviai arba pasiklausę panašaus stiliaus muzikos. Visgi įdomu, kokius ekvalaizerio nustatymus kojos būgnui renkatės Jūs ir kokiai būtent muzikai ?

Vienas dažniau naudojamų papildomų efektų kojai – kompresorius, padeda išspręsti netolygiai (tai garsiau, tai tyliau) skambančio kojos būgno įrašo problemas. Bet apie kompresoriaus taikymą ritmo instrumentams - ateities straipsniuose.