rugpjūčio 7, 2008 0
Žemo dažnio triukšmo tipai
Studijuojant Berklio universiteto medžiagą apie ekvalaizerius dėmesį patraukė medžiaga apie tai, kaip klasifikuojamas žemadažnis triukšmas, kuris dažnai būna nepageidaujamas ir naikinamas aukštus dažnius praleidžiančiu filtru. Nutarėme pasidalinti šiomis žiniomis su Jumis.
Pasigrožėkime angliškais terminais :-) Techninių vertimų siūlyti nesiryžtame, išvertėme patalpindami lietuvišką, esantį arčiausiai tiesos…
Rumble (dundėjimas) – triukšmas žemiau 40Hz, sukeliamas pastatų vėdinimo, kondicionavimo sistemų ar eismo vibracijų šalia greitkelių, traukinių bėgių.
Hum (zvimbimas, zirzimas) – elektros galios linijų, elektros šaltinių sukeliamas zirzimas. Į įrašą gali patekti dėl nekokybiško, sugedusio maitinimo šaltinio, transformatoriaus, netinkamai veikiančio apšvietimo įrenginio ir t.t.
Buzz (ūžimas) – reikėtų įsivaizduoti kaip seno gitaros stiprintuvo triukšmą. Nuo hum - zvimbimo triukšmo – skiriasi dideliu harmonikų kiekiu (gali pasiekti ir 120 Hz, 180 Hz, 240 Hz). Toks triukšmas sunkiai ištaisomas ekvalaizeriu, gali tekti naudoti aukštus dažnius praleidžiantį filtrą nuo 120 Hz. O tai gali pakeisti skambesį (ypač netinka žemo dažnio instrumentuose – kojos būgne, bosinėje gitaroje).
Pop (pokšėjimas) – žemo dažnio šiukšlės, sukeliamos priebalsių “P” ir “B”. Joms išvengti pridedami specialūs medžiaginiai filtrai prie mikrofono arba panaudojamas siaurajuostis kerpamas ekvalaizerio filtras (vadinamas de-popper).
Proximity (artimumas) – laikant mikrofoną labai arti instrumento atsiranda pašalinis garsas. Šis efektas gali būti išnaudotas ir tinkamai – pvz., radijo laidų vedėjų žemam tonui išryškinti. O kartais būna ir netinkamas: įrašinėjant artimai pastatytu mikrofonu įsirašo žemo tono garsai, kurie paslepia skaidrius aukštus dažnius.
Dėl šių pašalinių efektų dauguma mikrofonų turi integruotą roll-off vadinamą žemus dažnius pjaunantį filtrą.
Komentarai