ADSR.lt

Deeseris (angl. deesser) – tai įrenginys ar programinis įrankis, skirtas pašalinti ar sumažinti priebalsių ’s’ ar ‘t’ skambesiui balso įraše, kai neturime tam tinkamo tinklelio, filtro. Kas tai per įrankis, kaip jis veikia ?

Priebalsiai ’s’ ir ‘t’ garso spektre randasi tarp 5 ir 10 kHz. Deeserio principas, pagrįstas parametrinio ekvalaizerio ir kompresoriaus apjungimu į vieną grandinę (vad. sidechain) šiame konkrečiame diapazone. Kai šiame diapazone atsiranda garsas, jo lygis yra mažinamas iš anksto deeseryje numatytu decibelų kiekiu pagal kompresoriaus taisykles. Pvz., 3, 5, 10 dB ar kt.

Kaip išgauti norimą skambesį deeseriu, kaip pradėti redaguoti balsą ? Pirmiausia, atrasti siaurą dažnių diapazoną, kurį norime eliminuoti ar sumažinti jo garso lygį. Jei negirdime, koks diapazonas ir kokie garsai jame skamba, galime pabandyti balso takelyje panaudoti ekvalaizerį su sweep filtru (priešingas dažnius pjaunančiam filtrui – pavadinimas lietuviškai dar neatrastas), kuris iškelia tam tikrą dažnių diapazoną, o kitus dažnius eliminuoja. Tokio filtro kreivės pavyzdys – žemiau esančiame piešinėlyje.

Nustatome garso, kurio lygį mažinsime, dažnį kiek įmanoma siauresniame (tikslesniame) šios ekvalaizerio kreivės ruože. Įterpiame (insert) deeserio efektą ir parenkame mums tinkamus nustatymus.

Populiariausi studijiniai programiniai įrankiai: Waves Renaissance Deesser, Pro Tools integruoti deeseriai, TC Native bundle pakuotės deeseris. Iš analoginių – populiaresnis Dbx. Įdomu, kokias alternatyvas naudojate Jūs  ?

Kaip pamenate iš pastabų apie ekvalaizerį, geriausias signalas – natūralus nekeistas signalas. Kadangi deeseris taip pat naudojamas signalo korekcijai, suprantame, jog tokio įrankio naudojimas turi poveikį viso signalo skambesiui – prarandame aukštų dažnių. Todėl vertėtų vengti deeserio naudojimo  ir taisyklingai, kultūringai dirbti įrašų studijoje: parinkti tinkamą mikrofoną, jo poziciją, kalbėti tiesiai į jį ir t.t.

Ir pasimėgavimui – trumpas filmukas apie aukščiausios kokybės UAD Deeserį bei kūrybiška jo panaudojimą:

Adsr.lt kolektyvas kviečia dalyvauti konkurse „A D S R”, skirtam propaguoti muzikinei kūrybai ir kelti Lietuvos muzikinei kultūrai.

Jei kuriate muziką kompiuteriu, atliekate savo muzikos grupės ar solo instrumentinius įrašus – kviečiame dalyvauti konkurse. Prašome atsiųsti 2 – 3 savo kūrinius mp3 bylos formatu (žemiausiai – 192 kbps 44kHz kokybės) adresu info@adsr.lt iki 2008 m. spalio 31 dienos. Šiuo adresu prašome atsiųsti trumpą kūrinėlių aprašymą ir sąrašą techninės, programinės įrangos, su kuria šie kūriniai sukurti. Jei kūrinys įrašytas gyvai, prašome atsiųsti ir technikos, su kuria atliktas įrašas, sąrašą. Taip pat pageidautume nedidelio autoriaus prisistatymo teksto.

Konkurse vertinant darbus labiausiai kreipsime dėmesį į šiuos kriterijus:

- Kompozicijos idėjos originalumas;

- Techninis įrašo atlikimas;

- Garso apdorojimo įrangos panaudojimo profesionalumas.

Konkurso laureatas bus apdovanotas reklaminiu plotu baneriui ar nuoroda į savo asmeninę svetainę tinklapyje www.adsr.lt , taip pat pat interviu straipsneliu apie save ir savo muziką, publikuojamą www.adsr.lt .

Esant neaiškumams laiškų laukiame elektroniniu adresu info@adsr.lt .

Sėkmės,|
Adsr.lt kolektyvas

Pradėdami kurti muziką iš pradžių užduodame bazinius klausimus, kaip susidoroti su technika. Vėliau ateina etapas, kai atsibosta savitas skambesys, norime atrasti kokybišką, panašų į paties klausomus įrašus. Nuo ko pradėti ?

Pirmas žingsnis į “geresnio” skambesio kelią – atkreipti dėmesį į garsų išdėstymą erdvėje - į garsų panoramą. Galima net gi nurodyti tikslų kelią, į ką reikėtų atkreipti dėmesį kuriant takelius, atliekant suvedimą:

1. Atkreipkite dėmesį, kad Jūsų kūrinyje skambantys garsai girdėtųsi ir kairėje, ir dešinėje panoramos dalyse, kad vos ne visi takeliai turėtų savo vietą erdvėje, o ne liktų centre. Taip kūrinys įgauna įspūdį, jog skamba plačioje erdvėje. Jei nesutinkate, kad tai naudinga, paklausykite senos funk muzikos (pvz., The JBs) ir šiuolaikinio (pvz., Speedometer). Atkreipkite dėmesį, kad stereo išdėstymas smarkiai akcentuojamas kūrinyje.

2. Jei dar trūksta stereo skambesio, norisi plačiau skambančio kūrinio, galima dubliuoti takelius ir įvairiau nustatyti jų vietą erdvėje. Tai tinka pvz., harmoniams pad’ams (foniniai ilgos trukmės instrumentai), galima tokius padus dubliuoti po du skirtingose kairės panoramos pusės pozicijose ir analogiškai dešinėje. Tai galima atlikti bet kokioje sekvensoriaus programoje – Cubase, Nuendo, Pro tools ir t.t.

3. Masteringo metu galima uždėti stereo plečiantį efektą galutiniam kūrinio skambesiui dar išplėsti erdvėje. Tai leidžia kad ir Ozone masteringo programa.

Tik linkime nepersistengti su stereo, nes per daug išplėstas kūrinys gali skambėti keistai ir netgi svaiginaičiai :) Taip pat labai išryškindami stereo kokioje hard techno muzikoje galite likti nesuprasti klausytojų :) Tad, jei turite muzikos grupę, kurios skambesys labai patinka, paklausykite jos įrašo, kaip ir kokie instrumentai išdėstyti erdvėje ir pabandykite tokį išdėstymą perkelti į savo kompoziciją. Iš pradžių mokomės, o po to kuriame savo :)

Ir pabaigai – tipiškas šiuolaikinio rnb, hip hop muzikos pavyzdys – Ludacris – “Runaway love”, kur dainininkės vokalas ir pad’ai išdėstomi kairėje ir dešinėje panoramos pusėse, kad sukurti erdvės įspūdį. Tiesa, Youtube įraše to visiškai nesigirdi, nes stereo skambesys pakeistas kompresavimo metu, tad pabandykite pasiieškoti šio kūrinio kitose svetainėse arba parduotuvėse :)

Kitus žingsnius į geresnį skambesį apžvelgsime netolimuose blogo įrašuose :)

Ekvalaizerio dažniai – tai temų ciklas, kurią jau pamažu baigiame nagrinėti www.adsr.lt bloge. Ir vis dėlto dar kartą norisi juos apibendrinti. Šį kartą trumpai – paveikslėlis iš garso inžinieriaus Bob Katz knygos “Mastering audio”.

Iliustracija pakankamai tiksliai apibūdina ir apibendrina visus garso signalo dažnius bei jų estetinę prasmę audio signale, panaudojimą ekvalaizeryje. Kai kurie terminai aiškūs, tačiau kai kuriuos, kaip airy, edgy sudėtinga (o gal net ir neįmanoma) išversti. Tačiau žinant anglų kalbą jų prasmė turėtu būti aiški.

Bobas savo knygoje pristatė stebuklingą analoginių įrenginių, naudojamų masteringo studijoje, pasaulį. Norintiems patekti į jį bent porai minučių ir sužinoti, kaip profesionalai klauso ir koreguoja boso natos skambesį, kviečiame pažiūrėti filmuką:

Dažnai pirmieji žingsniai, žengti į muzikos kūrybos pasaulį, prasideda džeržgiančiu, nesuvestu, tačiau jaukiu gitaros įrašu. Kai jau nebeuždavinėjame klausimų, kaip kurti muziką, imame mikrofoną, jungiame į kompiuterio mikrofono ar geriau – pulto linijinį – lizdą ir įrašome. Ką daryti toliau, kai turime akustinės gitaros įrašą ?

Keletą praktinių Sound on Sound žurnale rastų patarimų papildome savaisiais:
- pirmiausia, kerpame aukštus dažnius praleidžiančiu filtru nuo 60 Hz. Tai pirmas žingsnis atlikus akustinės gitaros įrašą, ypač namų sąlygomis. Jei tikrai nenorime prarasti žemų dažnių (šiukšlių), tada galima naudoti kylantį pakopinį filtrą (angl. high shelf), bet to daryti nerekomenduojama, nes žemus dažnius išryškinti galima ir kitaip.

- antras žingsnis – jei tikrai prireikė žemų dažnių įraše, keliame 80 – 120 Hz. Pavyzdžiui, galima pasiklausyti The Beatles “Yesterday” ir išgirsti, kaip tai skamba.

- pakėlę 200 – 300 Hz gauname trankesnį, duslesnį skambesį (pvz., Nirvana “Polly”).

- šiame kūrinyje taip pat paryškinti 2 – 5 kHz, kad išgauti dar daugiau skaidrumo.
- 1 – 1.5 kHz  – nosinio garso ruožas (pvz., The Jams “That’s Entertainment”), su kuriuo nerekomenduojame persistengti.

- 5 – 10 kHz - stygų užgavimo, krištoliniu vadinamo skambesio ruožas. Turbūt girdėtas kūrinys, kuriame labai ryškiai girdisi aukšti gitaros garsai – Natalie Imbruglia “Torn”.

Suspaustame MPEG formatu įraše pirmiausiai panaikinami aukščiausi dažniai, todėl įraše truputėlį sunkiau išgirsti šios dažnių juostos garsus. Įsigiję profesionalią techniką tokiame įraše pradedame girdėti ne aukštus gitaros dažnius, o failo suspaudimo šiukšles žemesniame dažnių diapazone. Todėl, kad susidarytumėte tikresnį vaizdą, nepatingėkite paklausyti ir su labai gera, ir su mėgėjiška garso atkūrimo įranga :)

Sveiki,

Nuosekliai tęsiame būgnų muzikos instrumento temą ir šiandieną kalbėsime apie būgnų kompresavimą.

Trumpai apie kompresavimą būgnuose. Kompresorius ir būgnai dažnai būna neatsiejami vienas nuo kito. Čia, kaip ir visur, svarbu atskirti gyvo koncerto ir studijinio įrašo apdorojimo temas. Gyvame koncerte kompresoriaus įrenginys dažnai kartu komutuojamas su kojos būgno mikrofonu, kad išryškinti šio instrumento ataką arba prie solinio būgno - kad apsaugoti nuo galimų garso perkrovų.

Įrašą apdorojant studijoje atsiranda įvairių niuansų. Pirmas – tai, jog įrašą redaguojant naudojami kompiuteriniai garso procesoriai. Antras – jog kiekvienas jų turi savitą skambesį ir specialius parametrus, kuriuos panaudojus galima išgauti įvairių rezultatų.

Redaguodami kojos ir solinio būgno įrašą pirmiausia nutarkime, kokio galutinio skambesio siekiame. Pagrindiniai siekiai būna du – arba atkurti tikslų būgnų įrašo skambesį (įskaičiuojant ir pokyčius suvedimo metu), arba nusempluoti ritmą ir pakeisti jo skambesį kardinaliai. Mes bandysime pateikti patarimų, kaip elgtis pirmuoju atveju, nes antruoju atveju patarimai labiau bus kūrybiniai, o į juos gilinsimės, kai apžvelgsime garso technologijų pagrindus.

Taigi, kojos ir solinis būgnas ir jų kompresavimas.
Ataka: pakankamai trumpa, pvz., 100 ms.
Slopimas: apie 100 ms.
Suspaudimo lygis (ratio): 4:1, 6:1

Panaudojus siūlomą nustatymą atkurtume lengvą, neperkrautą skambesį. Jei keltume suspaudimo lygį ir mažintume kompresoriaus threshold parametro reikšmę, įrašas taptų pulsuojančiu (angl. “pumping”), instrumentų skambesys pradėtų susilieti. Tai irgi naudojama kai kuriuose muzikos stiliuose, ypač elektroninėje šokių muzikoje, kur muzikos skambesio masyvumas, energija tiesiogiai susiejami su siaura šios muzikos paskirtimi. Pulsuojantis kompresorius netgi kartais dedamas ant viso kūrinio masterio.

Labai pravartus parametras – EQ sidechain -  papildoma ekvalaizerio grandinė, kurią galime rasti Waves paketo programoje C1+ ir kt. Kartais EQ sidechain pagalba naudinga nustatyti, kad kompresorius veiktų konkrečiame dažnių diapazone, o kiti dažniai mūsų gali nedominti.

Dirbant su būgnais labai svarbu eksperimentuoti su kompresoriaus nustatymais. Literatūroje galite rasti ir kitokių nustatymų pavyzdžių, svarbiausia, jog jie visi teisingi ir skirti išgauti vis kitokiam būgnų skambesiui. Ypač dėmesio skirti reiktų atakos ir slopimo parametrams, nes juos parinkus neteisingai skambesys gali gautis arba per vėlai, arba per ilgai – nenatūraliai kompresuotas.

Ir šiek tiek informacijos smalsiausiems – keleto kompresorių palyginimas. Pasiklausykime :)

Standartiniame būgnų komplekte gali būti iki 2 – 3 lėkščių (džiaziniame – dar daugiau, arba mažiau…). Kad suprastume, ką galima redaguoti šių instrumentų įraše, pasiaiškinkime truputį jų įrašymo subtilybes. Šios žinios gali padėti įrašyti gyvus instrumentus ar surasti geresnį sintetinių lėkščių skambesį.

Įrašuose lėkštės skamba aukštų dažnių diapazone, skiriasi tik jų dominuojantys dažniai – vienų lėkščių aukštesni, kitų žemesni. Taip pat skiriasi lėkščių skleidžiama garso energija, priklausanti nuo grojimo instrumentu stiliaus (trumpos nenutrūkstančios atakos, ataka su lėkštės sustabdymu, ilgos atakos, t.t.). Įrašinėjant lėkštes pastatomi mažiausiai pora vienodų mikrofonų – pozicijos, angliškai vadinamos overhead,  mikrofonai, paprastai kondensatoriniai. Dažnai, kad išryškinti vienos ar kelių lėkščių skambėjimą ar tam tikrą niuansą (lazdelę, lėkštės krašto užgavimą ar pan.) naudojami dar papildomi mikrofonai. Labai gražus pavyzdys, kaip įrašyti lėkštes AKG C414 mikrofonu ir ieškoti aukštadažnių instrumentų garso lygio balanso pateiktas šiame vaizdo filmuke:

Labai puikus pavyzdys, kaip statomi ir parenkami mikrofonai būgnų komplektui pateiktas šiame filme:

Tad keletas ekvalaizerio panaudojimo lėkščių įrašui redaguoti taisyklių:
- naudokite   500 - 800   Hz aukštus dažnius praleidžiantį filtrą, kadangi lėkščių įraše šaliname nenatūralius prigimties dažnius (na nebent reikia didžiulio kinietiško gonto, kur skamba ir kokie 100 Hz :) );
- atsargiai reguliuokite garso lygį, lėkštės dažniausiai būna tik pagalbinis instrumentas, nereikia persistengti jo išryškinti (nebent tai akcentinė lėkštė ritmo pradžioje).

Lauktume Jūsų pastebėjimų, pasidalinkite ir savo patirtimi !

Tęsdami būgnų temą keliaujame prie kito instrumento, vieno įdomesnių ir dažniausiai pasitaikančio būgnų sąstate – solinis arba angliškai – snare – būgnas.

Šis instrumentas iš kitų klasikiniame būgnų komplekte esančių išsiskiria tuo, jog užima ir žemų, ir vidutinių, ir aukštų dažnių juostas. Pokytis kieviename iš jų suteikia vis įdomesnį rezultatą. Pasistengę galime sukurti aukštų dažnių juostoje skambantį James Brown būgną, pakankamai plačiai skambantį iš senovinio vinilo kopijuotą Pete Rock (žymaus hip hop atlikėjo) solinio būgno skambesį arba skardų roko muzikos ritmą.

Bet egzistuoja elementarios rekomendacijos, siūlančios, kaip šiuos būgnus koreguoti ekvalaizeriu, štai jos:

• parenkame aukštus dažnius praleidžiantį filtra nuo 100 Hz. Šiame diapazone dažnai skamba kojos būgnas, todėl suvedant svarbu juos atskirti.
• jei norime sodresnio, “riebesnio” skambesio, pakeliame keliais dB ties 150 – 300 Hz.
• kerpame tarp  500 - 100  Hz eliminuodami solinio būgno uždarą skambesį.
• išryškiname 5 – 7 kHz, kad suvedime atsirastų skaidrumas, tuo pačiu neužimant svarbiausių – 1 – 2 kHz.
• keliame 8 – 15 kHz, kad paryškinti būgno ir lazdelės kontaktą (angl. snap).

Žinoma, jei norime kitokio skambesio, galime rinktis priešingus veiksmus (vietoje lygio kėlimo – mažinti ir t.t.). Tada reikia vėlgi klausytis bendro būgnų skambesio ir derinti kad garsai nesidubliuotų su kojos būgno bei tomų, lėkščių skambesiu.

Būgnai – tai platų garso dažnių diapazoną užimantys instrumentai. Būgnų komplektas gali susidėti iš 4 – 10 skirtingų tipų instrumentų, atskirais atvejais ir iš daugiau. Kaip sutvarkyti kiekvieno jų skambesį ir nuo ko pradėti ? Apie kiekvieną instrumentą galima rašyti labai daug, todėl skaidysime dalelėmis ir skelbsime atskiruose straipsniuose.

Pirmiausia rekomenduojame atkreipti dėmesį į kojos būgną (angl. kick drum). Tai žemo dažnio instrumentas, užimantis svarbią vietą kiekviename kūrinyje: jis stipriosiose kūrinio takto dalyse sukuria ritmiškumo arba neritmiškumo (jei būgnininkas nemoka groti) įspūdį.  Jei kalbėsime apie roką, metalą, funk ar net drum’n'bass muziką, atliekamą gyvai, tai kojos tvirtumo nustatymai skiriasi.

Ekvalaizeriu redaguojant šį instrumentą reikia prisiminti auksinį dažnį tarp 80 Hz ir 100 Hz – tai pagrindinė atakuojanti kojos dalis.  Kuo daugiau iškelsime (o rekomenduojam – labai atsargiai!), tuo sodresnis bus kojos skambesys.

Kitas stebuklingas dažnis dirbant su kojos būgnu – 200 – 300 Hz. Kaip jis skamba pakeltas, galite išgirsti James Brown kūrinyje “I got You (I Feel Good)”. Kojos suvedime praktiškai nelieka, bet ir žemi kojos dažniai nukerpami.

O jeigu reikia agresyvesnio kojos būgno skambesio, pakėlus tarp 2.5 – 6 kHz gaunasi visai neprastas rezultatas. Žinoma, jį reikia tada derinti su visu kūrinio skambesiu, nes kartu daug aukštų dažnių skleidžia kiti būgnų komplekte esantys instrumentai, gitaros ir t.t. Rekomenduojame pasiklausyti Madness singlo “My Girl”.

Jei norite išgirsti geresnės kokybės įrašų, prašome juos įsigyti legaliai būdais :)

Kojos būgnas – labai įdomus instrumentas, nes jį tenka dažnai derinti su bosiniu instrumentu, užimančiu kairiąją – žemąją dažnių juostos dalį, kurią nėra taip lengva derinti. O juk dažnai tai darome intuityviai arba pasiklausę panašaus stiliaus muzikos. Visgi įdomu, kokius ekvalaizerio nustatymus kojos būgnui renkatės Jūs ir kokiai būtent muzikai ?

Vienas dažniau naudojamų papildomų efektų kojai – kompresorius, padeda išspręsti netolygiai (tai garsiau, tai tyliau) skambančio kojos būgno įrašo problemas. Bet apie kompresoriaus taikymą ritmo instrumentams - ateities straipsniuose.

Turbūt sutiksite, jog kad ir kaip norėtume, neišeina išsisukti nuo ekvalaizerio panaudojimo praktikoje – tiek gyvame koncerte, tiek atliekant studijinį įrašą. Tęsdami www.adsr.lt straipsnių temas, skirtas žmogaus balso ir bosinės gitaros apdorojimui ekvalaizeriu, plečiame redaguojamų dažnių sąrašą gyviems muzikos instrumentams (pagal Tom Misner, “Practical Studio Techniques”).

Šis sąrašas gali ne tik padėti darbe, bet ir supažindinti su muzikos instrumentais iš arčiau. Jei naudojate ne gyvus, o sintezuotus instrumentus, Jums atsiveria įdomios galimybės: galite bandyti redaguoti savo instrumento skambesį, jei jie pagal prigimtį ir dažnių juostą panašūs į čia išvardintus.

Manome, kad toks sąrašas yra pildytinas, todėl lauktume Jūsų pasiūlymų.

Smuikas:
Dažnių diapazonas: 196 Hz – 2100 Hz
Obertonai: iki 10 kHz
EQ dažniai: šiluma (apie 240 Hz), stygos (2.5 kHz), ataka (7-10 kHz).

Bosas:
Dažnių diapazonas: 41 Hz – 260 Hz
Obertonai: iki 8 kHz
EQ dažniai: pilnumas (80 Hz – 100 Hz), pagrindinė masė (200 Hz), stygų triukšmas (2.5kHz).

Elektrinė gitara:
Dažnių diapazonas: 82 Hz – 1570 Hz
Obertonai: 5kHz
EQ dažniai: pilnumas (240 Hz), šiluma (400 Hz), stygos (2.5 kHz).

Trimitas:
Dažnių diapazonas: 160 Hz – 1175 Hz
Obertonai: iki 15 kHz
EQ dažniai: pilnumas (120 Hz - 240 Hz), ataka (8 kHz).

Tūba:
Dažnių diapazonas: 29 Hz – 440 Hz
Obertonai: iki 1.8 kHz
EQ dažniai: pilnumas (80 Hz), rezonansas (500 Hz).

Pianinas:
Dažnių diapazonas: 27 Hz – 4200 Hz
Obertonai: iki 13 kHz
EQ dažniai: šiluma (120 Hz), aiškumas (2.5 kHz – 4 kHz), ataka (8 kHz).

Fleita (mažoji):
Dažnių diapazonas: 587 Hz  – 4200 Hz
Obertonai: apie 10 kHz
EQ dažniai: šiluma (500 Hz – 700 Hz), kvėpavimas (3.2 kHz), oras (6 kHz).

Obojus:
Dažnių diapazonas: 247 Hz – 1400 Hz
Obertonai: iki 12 kHz
EQ dažniai: pagrindas (300 Hz), resonansas (1.2 kHz), ataka (4.5 kHz).

Klarnetas:
Dažnių diapazonas: 147 Hz – 1570 Hz
Obertonai: iki 4 kHz
EQ dažniai:  žemi (300 Hz), harmonikos (2.5 kHz), oras (5.2 kHz).

Timpanai:
Dažnių diapazonas: 73 Hz – 130 Hz
Obertonai: iki 4 kHz
EQ dažniai: šiluma (90 Hz), ataka (2 kHz), oras (4.5 kHz).